Venta

Venta

BAIDARIŲ NUOMA VIRVYTĖS (VIRVYČIOS) UPE, TELŠIŲ RAJONAS. TEL.: +370 600 69 599

BAIDARIŲ NUOMA VENTA

VENTA

Venta – šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė. Ji yra viena iš didžiausių per Lietuvos teritoriją tekančių upių. Savo ilgiu Ventą lenkia tik Nemunas ir Neris. Lietuvos oficialiuose dokumentuose nurodoma, kad Ventos upės ilgis – 343,3 kilometro. 159, 1 km; Lietuvos – Latvijos siena – 1,7 km; Latvijoje – 182,5 kilometro). Upės baseino plotas – 11800 kvadratinių kilometrų (Lietuvoje – 5140,4 kv. km; Latvijoje – 6659,6 kv. km). Rašytiniuose šaltiniuose Venta (upė) pirma kartą paminima 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje.

Venta

Upė išteka iš Medainio, Venių ežerų, apie 5 km į rytus nuo Biržulio ež. (Telšių r. sav.). Aukštupyje gana srauniai leidžiasi Žemaičių takoskyrinio kalvyno aukštumos šlaitais į rytus per Stimberiškių, Ventos pelkes. Nuo Dubysos kanalo pasuka tiesiog į šiaurę, tačiau nuo Ringuvos intako pakrypsta į šiaurės vakarus ir teka Vidurio žemuma. Latvijoje teka siauru slėniu, vadinamu Ventos įdubiu, kuris yra suspaustas Kuržemės aukštumos. Upė teka pro Užventį (813 gyv., Kelmės r. sav.); Kuršėnus (13735 gyv., Šiaulių r. sav.), Papilę (1449 gyv., Akmenės r. sav.), Ventą (3083 gyv., Akmenės r. sav.), Viekšnius (2194 gyv., Mažeikių r. sav.), Mažeikius (40802 gyv., Mažeikių r. sav.). Nuo Leckavos (235 gyv., Mažeikių r. sav) apie 2 km teka Lietuvos – Latvijos siena. Latvijos Respublikoje teka per Skrundą (3989 gyv.), Kuldigą (13136 gyv.). Kuldigoje Ventos upės įveikia plačiausią Europoje krioklį (slenkstį). Jo plotis kinta priklausomai nuo upės vandeningumo: vidutiniškai jis yra 100–120 m, tačiau potvynio metu gali siekti 279 merų ilgio. Aukštis – 1,6-2,2 m. Ties Ventspilio miestu (44130 gyv.) Venta įteka į Baltijos jūrą. Ilgiausi Ventos intakai yra Abava (Latvijos Respublika) – 129 km, Virvytė (Virvyčia) – 100 km, Varduva – 90 km. Lietuvos Respublikos teritorijoje į Ventą įteka 8 kairieji (Virvyte, Varduva, ir 3 dešinieji intakai, kurių ilgis didesnis nei 20 km. Latvijos Respublikos teritorijoje 8 ilgesni nei 20 km intakai įteka iš kairės pusės, o trys – iš dešinės.

Ventos vidutinis metinis debitas ties pasieniu su Latvija – apie 38,5 m3/s.

Vidutinis upės nuolydis Lietuvoje 85 cm/km. Aukštupyje vaga 3-5 m pločio, nuo Užvenčio iki Varduvos žiočių 30-50 m. Vyraujantis vagos gylis 1-2 m. Aukštupyje daug akmenuotų rėvų. Vyraujantis slėnio plotis 0,3-0,8 km. Srovės greitis 0,1-0,4 m/s.

Vandens lygis

Vandens lygio metinė svyravimų amplitudė Papilėje būna 4 m, ties Abavos žiotimis – 12 m. Upė užšąla vidutiniškai gruodžio pabaigoje, anksčiausiai – lapkričio viduryje. Ledo didžiausias storis nuo 58 cm (žemupyje) iki 90 cm ties Papile. Ledo danga aukštupyje ir vidurupyje išsilaiko 54-74 dienas. Pavasarį ties Papile nuteka 41%, vasarą 6%, rudenį 20%, žiemą 27% viso metinio vandens kiekio. Parke, Ventos upės slėnyje įsteigti Ventos kraštovaizdžio, Purvėnų geomorfologinis draustiniai, yra daug valstybės saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, penkios Natura 2000 teritorijos įeinančios į Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą, skirtą visos Europos mastu retų ar nykstančių gyvūnų bei augalų rūšių ir gamtinių buveinių apsaugai.

Netoli Rekčių kaimo Šiaulių r. savivaldybėje (270,8 upės kilometre nuo upės žiočių Baltijos jūroje) upė pasiekia parko direkcijai priskirtą Natura 2000 Paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST) „Ventos upės slėnis“, kuri Ventos upės slėniu tęsiasi iki pat Latvijos sienos. Dar už 800 metrų upe žemyn prasideda Ventos regioninis parkas ir Ventos kraštovaizdžio draustinis. Šioje vietoje kairiajame krante upė kerta Akmenės r. savivaldybės ribą. Venta per regioninį parką teka 52,2 kilometro, o per Ventos kraštovaizdžio draustinį upės nubėga 29,2 km. Ventos upės slėniai parke išsidėstęs trimis terasomis ir tęsiasi į abi puses nuo 50 iki 800 merų. Slėnyje vyrauja įvairios pievos, dirbama žemė, krūmynai, nedideli miškai ir miškeliai, kuriuose vyrauja lapuočiai medžiai. Pievos ir lapuočių miškai pasižymi didele biologine įvairove. Parko dalyje Ventos upės vagoje yra trys stambesnės salos. Stambiausia sala yra šalia Rekčių piliakalnio (plotas – 1,6 ha). Kita stambesnė sala yra šalia Augustaičių vandens malūno (plotas – 1,4 ha), o netoli valstybės saugomos Purvių geologinės atodangos esančios salos plotas – 0,7 ha.

Ventos upė, artima upei aplinka, upės sukurti kraštovaizdžio, žemės gelmių dariniai bei su upe susijusi gyvūnija ir augalija yra pagrindinė parko vertybė, esminė parko įsteigimo ir egzistavimo sąlyga.

Ventos regioninis parkas

Kontaktai

Telšių baidarės

Adresas: Respublikos g. 13-2, Telšiai

Telefonas: +370 600 69 599

Anglų kalbos kursai Telšiuose

Vertimų biuras Telšiuose

© 2021 Telšių baidarės